Vamzdynų inžinerijoje teisingas elektrinių vožtuvų pasirinkimas yra viena iš garantinių sąlygų, kad būtų laikomasi naudojimo reikalavimų. Jei naudojamas elektrinis vožtuvas nebus tinkamai parinktas, tai ne tik paveiks naudojimą, bet ir sukels neigiamų pasekmių arba didelių nuostolių, todėl vamzdynų inžinerijos projekte reikia teisingai pasirinkti elektrinius vožtuvus.
Elektrinio vožtuvo darbo aplinka
Be vamzdyno parametrų, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo veikimo aplinkos sąlygoms, nes elektrinis vožtuvas yra elektromechaninė įranga, o jo darbo sąlygoms didelę įtaką daro darbo aplinka. Paprastai elektrinio vožtuvo darbo aplinka yra tokia:
1. Montavimas patalpose arba naudojimas lauke, taikant apsaugos priemones;
2. Lauko įrengimas atvirame ore, vėjo, smėlio, lietaus ir rasos, saulės spindulių ir kitos erozijos veikiamas;
3. Aplinkoje yra degių arba sprogių dujų ar dulkių;
4. Drėgna tropinė, sausa tropinė aplinka;
5. Vamzdynų terpės temperatūra siekia 480 °C ar daugiau;
6. Aplinkos temperatūra yra žemesnė nei -20 °C;
7. Jį lengva užlieti arba panardinti į vandenį;
8. Aplinkos su radioaktyviosiomis medžiagomis (branduolinės elektrinės ir radioaktyviųjų medžiagų bandymo įrenginiai);
9. Laivo ar doko aplinka (su druskos purslais, pelėsiu ir drėgme);
10. Stiprios vibracijos atvejai;
11. Gaisrui linkusios progos;
Aukščiau minėtose aplinkose naudojamiems elektriniams vožtuvams elektros įtaisų konstrukcija, medžiagos ir apsaugos priemonės skiriasi. Todėl atitinkamas vožtuvo elektrinis įtaisas turėtų būti parinktas atsižvelgiant į minėtą darbo aplinką.
Elektros įrenginių funkciniai reikalavimaivožtuvai
Pagal inžinerinius valdymo reikalavimus, elektrinio vožtuvo valdymo funkciją atlieka elektrinis įtaisas. Elektrinių vožtuvų naudojimo tikslas – realizuoti ne rankinį elektrinį arba kompiuterinį vožtuvų atidarymo, uždarymo ir reguliavimo mechanizmų valdymą. Šiandieniniai elektriniai įtaisai naudojami ne tik darbo jėgos taupymui. Dėl didelių skirtingų gamintojų gaminių funkcijų ir kokybės skirtumų, elektrinių įtaisų ir vožtuvų pasirinkimas yra vienodai svarbūs projektui.
Elektros valdymasvožtuvai
Dėl nuolatinio pramoninės automatizacijos reikalavimų tobulinimo, viena vertus, didėja elektrinių vožtuvų naudojimas, kita vertus, elektrinių vožtuvų valdymo reikalavimai tampa vis didesni ir sudėtingesni. Todėl elektrinių vožtuvų konstrukcija, atsižvelgiant į elektrinį valdymą, taip pat nuolat atnaujinama. Tobulėjant mokslui ir technologijoms bei populiarėjant ir taikant kompiuterius, ir toliau atsiras naujų ir įvairių elektrinio valdymo metodų. Visapusiškam elektrinių įrenginių valdymuivožtuvasReikėtų atkreipti dėmesį į elektrinio vožtuvo valdymo režimo pasirinkimą. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į projekto poreikius, ar naudoti centralizuotą valdymo režimą, ar vieno valdymo režimą, ar jungtis su kita įranga, programuojamą valdymą ar kompiuterinio programinio valdymo taikymą ir pan., valdymo principas skiriasi. Vožtuvo elektrinio įrenginio gamintojo pavyzdyje pateikiamas tik standartinis elektrinio valdymo principas, todėl naudojimo skyrius turėtų sudaryti techninę ataskaitą su elektrinio įrenginio gamintoju ir išsiaiškinti techninius reikalavimus. Be to, renkantis elektrinį vožtuvą, reikėtų apsvarstyti, ar įsigyti papildomą elektrinį vožtuvo valdiklį. Nes paprastai valdiklį reikia įsigyti atskirai. Daugeliu atvejų, naudojant vieną valdiklį, būtina įsigyti valdiklį, nes patogiau ir pigiau įsigyti valdiklį, nei jį projektuoti ir gaminti vartotojui. Kai elektrinio valdymo charakteristikos negali atitikti inžinerinio projektavimo reikalavimų, gamintojui reikėtų pasiūlyti jį modifikuoti arba perprojektuoti.
Vožtuvo elektrinis įtaisas – tai įtaisas, kuris įgyvendina vožtuvų programavimą, automatinį valdymą ir nuotolinį valdymą*, o jo judėjimo procesą galima valdyti pagal eigos dydį, sukimo momentą arba ašinę stūmą. Kadangi vožtuvo pavaros veikimo charakteristikos ir panaudojimo greitis priklauso nuo vožtuvo tipo, įtaiso darbinės specifikacijos ir vožtuvo padėties vamzdyne ar įrangoje, teisingas vožtuvo pavaros pasirinkimas yra būtinas siekiant išvengti perkrovos (darbinis sukimo momentas yra didesnis nei valdymo sukimo momentas). Apskritai, teisingo vožtuvo elektrinio įtaiso pasirinkimo pagrindas yra toks:
Darbinis sukimo momentas. Darbinis sukimo momentas yra pagrindinis vožtuvo elektrinio įtaiso pasirinkimo parametras, o elektrinio įtaiso išėjimo sukimo momentas turėtų būti 1,2–1,5 karto didesnis už vožtuvo darbinį sukimo momentą.
Yra dvi pagrindinės traukos vožtuvo elektrinio įtaiso valdymo mašinos konstrukcijos: viena neturi traukos disko ir tiesiogiai išveda sukimo momentą; kita yra sukonfigūruota su traukos plokšte, o išėjimo sukimo momentas paverčiamas išėjimo trauka per traukos plokštės koto veržlę.
Vožtuvo elektrinio įtaiso išėjimo veleno apsisukimų skaičius yra susijęs su vardiniu vožtuvo skersmeniu, koto žingsniu ir sriegių skaičiumi, kuris turėtų būti apskaičiuojamas pagal M=H/ZS (M yra bendras apsisukimų skaičius, kurį turi atlikti elektrinis įtaisas, H yra vožtuvo atidarymo aukštis, S yra vožtuvo koto perdavimo sriegio žingsnis, o Z yra vožtuvo koto perdavimo sriegių skaičius).vožtuvasstiebas).
Jei didelis elektrinio įtaiso leidžiamas koto skersmuo negali praeiti pro sumontuoto vožtuvo kotą, jo negalima surinkti į elektrinį vožtuvą. Todėl pavaros tuščiavidurio išėjimo veleno vidinis skersmuo turi būti didesnis nei atviro strypo vožtuvo koto išorinis skersmuo. Nors dalinio rotacinio vožtuvo ir daugiasukio vožtuvo tamsaus strypo vožtuvo koto skersmens praėjimo problema neatsižvelgiama, renkantis taip pat reikėtų visapusiškai atsižvelgti į vožtuvo koto skersmenį ir įdubos dydį, kad surinktas vožtuvas galėtų normaliai veikti.
Jei išėjimo greičio vožtuvo atidarymo ir uždarymo greitis yra per didelis, lengvai susidaro hidraulinis smūgis. Todėl tinkamą atidarymo ir uždarymo greitį reikia pasirinkti atsižvelgiant į skirtingas naudojimo sąlygas.
Vožtuvų pavaroms keliami specialūs reikalavimai, t. y. jos turi gebėti apibrėžti sukimo momentą arba ašines jėgas. PaprastaivožtuvasPavaros naudoja sukimo momentą ribojančias jungtis. Nustatant elektros įrenginio dydį, taip pat nustatomas ir jo valdymo sukimo momentas. Paprastai variklis neperkraunamas, jei jis veikia iš anksto nustatytu laiku. Tačiau perkrova gali įvykti, jei susidaro šios situacijos: pirma, maitinimo įtampa yra per maža ir negalima pasiekti reikiamo sukimo momento, todėl variklis nustoja suktis; antra, sukimo momento ribojimo mechanizmas klaidingai sureguliuojamas taip, kad jis būtų didesnis nei stabdymo sukimo momentas, dėl ko nuolat susidaro per didelis sukimo momentas ir variklis sustoja; trečia, naudojamas pertraukiamai, ir susidariusi šilumos sankaupa viršija leistiną variklio temperatūros kilimo vertę; ketvirta, sukimo momento ribojimo mechanizmo grandinė dėl kokių nors priežasčių sugenda, todėl sukimo momentas tampa per didelis; penkta, aplinkos temperatūra yra per aukšta, todėl sumažėja variklio šiluminė talpa.
Anksčiau variklis buvo apsaugotas saugikliais, viršsrovės relėmis, šiluminėmis relėmis, termostatais ir kt., tačiau šie metodai turi savų privalumų ir trūkumų. Nėra patikimo apsaugos metodo kintamos apkrovos įrangai, pavyzdžiui, elektros prietaisams. Todėl reikia taikyti įvairius derinius, kuriuos galima apibendrinti į dvi rūšis: pirma, įvertinti variklio įėjimo srovės padidėjimą arba sumažėjimą; antra, įvertinti paties variklio įkaitimo situaciją. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiama į tam tikrą variklio šiluminės talpos laiko ribą.
Paprastai pagrindinis perkrovos apsaugos metodas yra: apsauga nuo perkrovos nepertraukiamo arba lėto variklio veikimo metu naudojant termostatą; variklio rotoriaus apsaugai nuo užstrigimo naudojama terminė relė; trumpojo jungimo atveju naudojami saugikliai arba viršsrovės relės.
Atsparesnis sėdėjimasdrugelio vožtuvai,sklendė, atbulinis vožtuvasDėl išsamesnės informacijos galite susisiekti su mumis per „WhatsApp“ arba el. paštu.
Įrašo laikas: 2024 m. lapkričio 26 d.
